atsispyrėlis

atsispýrėlis, -ė smob. (1) Gs kas spiriasi ką daryti, užsispyrėlis: Ką nedariau su juo, bet neperkalbėjau – jis toks atsispýrėlis Ss. Mes ne koki atsispýrėliai nuog mokslo, norim leisti vaiką, bet dar norim ir paganyti Lp.